Kauno modernizmas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

 Kauno modernizmo architektūra

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, dar jaunos valstybės gyvenimo centras buvo perkeltas čia, į Kauną, vėliau vadintą Laikinąja sostine. Gyvenome optimistiškomis nuotaikomis, tikėjome savo valstybės ateitimi  – tai atsispindėjo ir architektūroje. Ne veltui tarpukario architektūra ir vadinama optimizmo arba moderniąja. Tarpukariu mūsų miesto teritorija padidėjo net 7 kartus – tuo metu iškilo apie 12 000 pastatų, kuriuos vienijo visame pasaulyje atpažįstami modernybės bruožai: švara, atvirumas ir šviesa. Kaune pradėjo rastis ir šiuolaikišką miestą įprasminančių ženklų: džiaugėmės asfaltuotomis gatvėmis su šaligatviais, įrengta kanalizacija ir vandentiekiu, autobusais. Mūsų kasdieną taip pat paįvairino naujai iškilusios aikštės, parkai, sporto kompleksas, vis daugiau mūsų kėlėsi gyventi į gyvenamuosius kvartalus, pastatytus pagal Vakarų Europoje populiarią miesto-sodo koncepciją. Už modernųjį Kauną esame dėkingi lietuviams ir kitataučiams architektams, išsilavinimą įgijusiems tiek buvusioje Rusijos imperijoje, tiek Vakarų universitetuose. Skirtingos architektų patirtys ir kartų požiūriai kūrė įvairią miesto architektūrą, kurioje galime rasti neoklasicizmo, art deco ir modernistinės architektūros bruožų. Lietuvoje, kaip ir kitose naujai susikūrusiose ar atsikūrusiose valstybėse, buvo ieškoma savito nacionalinio stiliaus, todėl vienas svarbiausių to meto architektūrinių uždavinių buvo tautinio stiliaus suderinimas su kosmopolitiniu modernumu. Šiandien Kaune išlikę daugiau nei 6000 statinių, atspindinčių to laiko dvasią bei architektūrinį skonį. Vaikštinėdami mūsų miesto gatvėmis galite pasisveikinti su šimtmetį menančiais pastatais, kurie tuo metu kūrė Kauno modernizmo veidą.