UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas. Kernavės archeologinė vietovė.
Kernavės archeologinė vietovė
Archeologo Ginto pasakojimas
Kernavėje dirbu nuo 1989-ųjų, kai buvo įsteigtas Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Šioje ypatingoje vietoje atsiskleidžia regiono archeologinės kultūros nuo paleolito laikų iki viduramžių. Tai buvo besikuriančios Lietuvos valstybės politinis ir ekonominis centras. Visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso. Tai ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas – išskirtinis šiaurinės Europos gynybinės sistemos pavyzdys. Pamenu, pirmąkart atvykęs į archeologinę praktiką likau pakerėtas šio kraštovaizdžio: piliakalniai, kalvos, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su skardžiais. Slėnyje saugoma nemažai archeologinių vertybių: Kernavės kapinynas, senovinė gyvenvietė ir kt. Kaskart prisilietus prie radinio – džiaugsmas nenusakomas, nors per tiek metų, rodos, jau turėčiau būti apsipratęs.
Bendras Kernavės kultūrinio rezervato plotas – 200 hektarų. Nors ištyrinėtas beveik dviejų futbolo stadionų dydžio plotas, tačiau tai tik vienas procentas viso rezervato. Kaip bebūtų paradoksalu, Kernavė – labiausiai ištirta archeologinė vietovė Rytų Baltijos regione.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. liepos mėn., remiantis (III) ir (IV) kriterijais, buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą :
(III) kriterijus: „Kernavės archeologinė vietovė yra išskirtinis liudijimas apie 10 000 metų trukusią Baltijos jūros regiono Europoje gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų.“
(IV) kriterijus: „Gyvenviečių planas ir įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.“ (www.unesco.lt)
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose – visai žmonijai reikšmingos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, gamtos, dokumentinio paveldo vertybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991-ųjų metų spalio mėnesį.