UNESCO Reprezentatyvusis žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašas. Kryždirbystė.

Kryždirbystė

Kryždirbio Adolfo pasakojimas

Mūsų kaime kryžių, koplytėlių visada būdavo – prie trobos, kryžkelėj... Išvažiavau į miestą studijuoti, kai grįždavau į kaimą, kaskart matydavau bebaigiančius supūti senuosius kaimo kryžius. Niekur to nesimokiau. Meistraudamas kryžius, nusiraminu, vienas ornamentas seka kitą, rankos pačios dirba. Garsusis dievdirbys Lionginas Šepka pradėjo drožti nuo paprasčiausio kryžiaus brolio kapui, o paskui jį pagavo, išsirutuliojo į kosmosą, kur „paukščiukai baliavoja“, šventi Rašto žodžiai sugula vienon krūvon. Tai ir amatas, ir tikėjimas, ir menas vienoj vietoj.

Puošdamas kryžių ieškau įvairių formų, ornamentų. Domiuosi senųjų kryžių simboliais. Medinių skulptūrėlių paskirtį ir simbolinę reikšmę nusako jų sukūrimo motyvai, bendruomenių intencijos, kryžių pastatymo vieta. Nepaprastai žavi kolegų kalvių darbai. Geležiniai kryžiai ir kaltinės saulutės – tai dar vienas įrodymas, kaip Lietuvos kryždirbiai geba suderinti krikščionybę ir archajišką gamtos pajautą.

Kryžiai neatsiejami nuo lietuviškų laukų, kaimų, kalnelių, kelių, kapinaičių... Tai žmogaus tikėjimo, atminties, dvasios, gamtos ir grožio pajautimo išraiška.

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir ypatingos vietos, kurią ji užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2008 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje  įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. (www.unesco.lt) 

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose – visai žmonijai reikšmingos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, gamtos, dokumentinio paveldo vertybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991-ųjų metų spalio mėnesį.