Partizanas Bronislavas Liesis

Partizanas Bronislavas Liesis

Gimiau 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje. Ne vienas, kartu su broliu. Aš tėvo garbei buvau pavadintas Bronislovu, o brolis Antanu. Nors buvome dvyniai, bet visai nepanašūs – iš šalies pažiūrėjęs gal net nebūtum pasakęs, kad broliai. Šeimoje augome kartu su dviem sesėmis.

Paauglystėje persikraustėme į Jurbarką, įstojau į gimnaziją. Geriausiai man, kaip ir visiems, sekėsi tikyba, paišyba ir kūno kultūra – turėjau penketus. O jeigu rimčiau, tai viskas man sekėsi neblogai, mokykloje gavau net trijų užsienio kalbų – vokiečių, prancūzų ir lotynų pagrindus.

Puikiai atsimenu tą dieną, kai Lietuvą okupavo sovietai – tai buvo mano išleistuvių diena, kai gavau gimnazijos baigimo atestatą. Rudenį įstojau mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, Technologijos fakultetą, Mechanikos skyrių.

Po metų, 1941 m. birželio 14 d. tėvus ir seseris ištrėmė. Mane su broliu nuo tokio likimo išgelbėjo tai, jog tuo metu nebuvome namie. Žinau, kad Sibire tardomas mirė tėvas, vėliau mama ir viena sesuo. Belieka tikėtis, kad antra sesė išgyvens ir kada nors mes dar susitiksime... 1944 m. rugpjūtį kartu su broliu Antanu Lietuvos laisvės armijos nurodymu išvykome į Vokietijos karinės žvalgybos mokyklą, ten baigėme radistų kursus. Prieš pat 1944 m. Kalėdas parašiutais nusileidome Kėdainių apskrityje. Šventėms dar grįžome į pažįstamą Jurbarką, o 1945 m. pradžioje tapome partizanais.