Partizanas Vytautas Gužas

Partizanas Vytautas Gužas

Mano vardas Vytautas. Gimiau antrąją 1920 metų dieną. Buvau antras vaikas šeimoje, vyriausias sūnus. Vėliau tėvai susilaukė dar 5 vaikų, tad augome septyniese. Gyvenome erdvioje dviejų galų troboje Sičiūnuose, netoli Rokiškio. Pabaigęs pradinę mokyklą, mokiausi Pandėlio šešiaklasėje, kasdien pirmyn ir atgal nueidavau po 7 kilometrus. Neatrodė labai sunku. Labai mėgau skaityti, ypač žavėjo istoriniai siužetai: Dariaus ir Girėno žygdarbis, nepriklausomybės kovos, signatarų gyvenimo istorijos. Galbūt dėl to, o gal dėl tvirto charakterio broliai ir sesės mane juokaudami vadino Vytautu Didžiuoju. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad man tokia pravardė nepatiko.

Vėliau įstojau į Salų žemės ūkio mokyklą ir nusprendžiau tapti pienininku. Į mokslus žiūrėjau labai rimtai, stropiai ruošdavausi pamokoms, tad ir sekėsi visai neblogai. Rašydamas laiškus į namus kartais pasirašydavau Kariūno pseudonimu. Traukė mane karo sritis, bet patiko ir darbas pieninėje, dirbau Ukmergės apskrityje, Taujėnuose. 1940 m. buvau pasiųstas į buhalterių kursus Kaune. O ten gyvenimas virte virė. Nejučia įsitraukiau į antisovietinį judėjimą, dalyvavau Birželio sukilime, jam pasibaigus, grįžau į darbą pieninėje. Ramus gyvenimas tęsėsi neilgai. 1944 m. pradžioje įstojau į generolo Plechavičiaus formuojamą vietinę rinktinę. Ją išardžius, patekau į Vokietiją, mokiausi vokiečių karinės žvalgybos mokykloje, 1944 m. pabaigoje buvau parsiųstas į Lietuvą, nedelsdamas prisijungiau prie partizanų.