UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas. Struvės geodezinis lankas.
Struvės geodezinis lankas
Tartu profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės pasakojimas
Gyvenau prieš 200 metų. Apie mokslą daug ko nežinojome, o ir prietaisus turėjome išrasti patys. Tuo ir įdomus XIX amžius. Jums, XXI a. žmonėms, beveik viskas patogiai paduota, suskaičiuota. Pasaulis tapo mažas – net nereikia išeiti iš kambario, kad galėtumėte jį pažinti ir susisiekti su atokiausiais kraštais. O mums pasaulis buvo neaprėpiamas, viliojantis atrasti.
1816 m. sukūriau metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti. Tam pasitelkiau trikampių grandinę. Įsivaizduokite žemėlapį nuo Dunojaus iki Norvegijos šiaurės, apipaišytą 258 trikampiais su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Grandinė driekiasi 2 820 km nuo Norvegijos iki Juodosios jūros ir kerta 10 šalių.
Tai buvo mano viso gyvenimo darbas, trukęs 36 metus. Net geriausiame sapne negalėjau susapnuoti, kad mano darbai duos tokių puikių rezultatų ir įkvėps mokslą tolesniems tyrinėjimams. Dabar sakytumėte – puikus grafinis darbas, bet tie trikampiai padėjo mums nustatyti Žemės dydį ir formą. Dirbau ne vienas, tačiau šis daugiašalis mokslinis projektas buvo pavadintas mano vardu. Ačiū už įamžinimą.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kad Struvės geodezinis lankas būtų įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą bendradarbiavo dešimt šalių rengdamos paraišką. Projektą koordinavo Suomija. 2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą remiantis (II), (IV) ir (VI) kriterijais:
(II) kriterijus: „Šis pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis taip pat yra išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys. Be to, jis atspindi nevienodą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui“.
(IV) kriterijus: „Struvės geodezinis lankas, be abejo, yra išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: jį sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis“.
(VI) kriterijus: „Lanko matavimas ir jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu. Lankas siejamas su sero Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra taisyklingo rutulio formos“. www.unesco.lt
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose – visai žmonijai reikšmingos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, gamtos, dokumentinio paveldo vertybės. Lietuva UNESCO nare tapo 1991-ųjų metų spalio mėnesį.