Valstybės biudžetas
Kai kalbame apie tai, kokie bendri valstybės tikslai ir piliečių gerovė yra finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais, turime kalbėti apie visus valstybėje egzistuojančius išteklių fondus. Didžiausias ir labiausiai aptarinėjamas yra valstybės biudžetas, be jo dar mokame įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą („SODRĄ“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Daug mums aktualių viešųjų paslaugų teikia savivalda, tad kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba ir į kurį lėšų gauna arba kaip dotaciją iš centrinės valdžios (pavyzdžiui, mokinio krepšelio lėšas, iš kurių mokami atlyginimai mokytojams), arba kaip joms priskirtus pajamų šaltinius, pavyzdžiui, įvairias rinkliavas, turto mokesčius, kurie naudojami savarankiškoms funkcijoms (infrastruktūrai kurti ir išlaikyti, kitoms savivaldos paslaugoms teikti). Diskusija, ką valstybė duoda mums iš bendrųjų išteklių, visada kartu bus ir diskusija, ką mes esame pasirengę atiduoti valstybei kaip bendrus išteklius, nes didžiąją dalį pajamų biudžetai gauna iš mūsų sumokamų įvairių mokesčių. Valstybės ir savivaldybių biudžetai daugiausia pajamų gauna iš 4 mokesčių: pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir akcizų. Ypatingą valstybės pajamų kategoriją sudaro gaunamos ES finansinės paramos lėšos. Lėšos ES narėms skiriamos pagal šalių suderėtą septynmetį ES biudžetą, vadinamą „daugiamete finansine perspektyva“, kur jos numatomos tam tikriems tikslams įgyvendinti ir valstybė negali jų skirti bet kokiems reikalams. ES lėšos skiriamos bendroms ES politikoms įgyvendinti.
Girdime įvairiausių mitų, kad žmonės į biudžetą tik moka ir nieko negauna, tačiau tikrovė yra ta, kad per visas valstybės kišenes 70 procentų išteklių paskirstoma vien mums labai svarbioms trims sritims – socialinei ir sveikatos apsaugai bei švietimui. Žinoma, kai kas sumoka gerokai daugiau, nei gauna paslaugų, o kai kas gauna gerokai daugiau, nei sumoka, bet tokia ir yra solidarumo ir perskirstymo esmė.
Taip pat dažnai svarstoma ir pakalbama, kad tam ar anam lėšų būtų galima skirti daugiau. Tačiau labai svarbu suprasti, kad jeigu nesame pasirengę mokėti daugiau mokesčių, tuomet didesnė lėšų dalis vienai sričiai savaime reikš mažiau lėšų kažkam kitam. Nėra tokio sprendimo, kuris leistų išsivaduoti nuo išteklių ribotumo problemos ir patenkinti visus poreikius. Tad visada reikės rinktis, o patvirtintas biudžetas visada reiškia tik vieną galimų alternatyvų, kurią pasirinko ir patvirtino mūsų demokratiškai išrinktos institucijos.
Būsto ir komunalinio ūkio lėšos naudojamos komunalinio ūkio plėtrai, vandens tiekimui, gatvių apšvietimui finansuoti.
Investicijos į aplinkos apsaugą paprastai būna labai stambios, o jų rezultatu naudojasi visa visuomenė, tad viena ar kita forma jose dalyvauja ir valstybė. Tai ir investicijos į atliekų tvarkymą, aplinkos teršimo mažinimą, vandens nuotekų sistemas. Kadangi daugelis aukštų aplinkos apsaugos reikalavimų į Lietuvą atėjo kartu su privalomais įgyvendinti ES teisės aktais, nenuostabu, kad didelė dalis šių išlaidų taip pat dengiamos ES paramos lėšomis.
Kas tai? Oho, kiek daug!? Manai, kad atradai aukso gyslą, kaip neskausmingai padidinti lėšas švietimui ar viešajai tvarkai? Neskubėk, nes didelės dalies šių išlaidų tiesiog negalime pakeisti savo suvereniais sprendimais. Pavyzdžiui, čia įtrauktos mūsų įmokos, kurias Lietuva, kaip ES narė, turi mokėti į ES biudžetą. Jų negalime tiesiog imti ir sumažinti. Čia taip pat įtrauktos ir skolos tvarkymo išlaidos: jeigu valstybė skolinasi, turi už skolą mokėti palūkanas. Jeigu valstybė nutartų nebemokėti palūkanų už savo skolą, tai iš esmės reikštų šalies bankroto paskelbimą. Galbūt aiškesnė, bet mažesnioji šios išlaidų kategorijos sudėtinė dalis – tai išlaidos valstybės valdymo ir viešojo administravimo institucijoms išlaikyti.
Atrodytų, ką valstybė veikia ekonomikoje, jeigu gyvename rinkos sąlygomis, kur vyrauja privati iniciatyva ir jos sukuriamos gėrybės? Visgi, paprastai valstybė būna atsakinga už visai šaliai reikalingos infrastruktūros, kurios sukurti pavieniai subjektai nebūtų nei suinteresuoti, nei finansiškai pajėgūs, sukūrimą ir išlaikymą. Tad šioje kategorijoje sutinkame išlaidas infrastruktūrai (pavyzdžiui, už šias lėšas statome ir tiesiame kelius), taip pat žemės ūkiui, kuris visoje ES yra valstybės finansiškai remiama ekonominės veiklos sritis. Didelė dalis išlaidų, tenkančių ekonomikai, dengiama ES paramos lėšomis.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama krašto gynyba. Lėšos naudojamos Lietuvos kariuomenei išlaikyti, ginkluotei atnaujinti, šauktiniams ir profesionaliems kareiviams mokyti. Biudžeto lėšomis finansuojama ir karinė pagalba užsieniui bei dalyvavimas tarptautinėse operacijose, moksliniai tyrimai ir plėtra gynybos srityje. Prie išlaidų gynybai priskiriamos ir lėšos civilinei saugai.
Viešomis lėšomis finansuojamos įvairios sportinės, rekreacinės ir kultūrinės veiklos, taip pat statomi, atnaujinami, išlaikomi kultūros objektai: muziejai, teatrai, sporto erdvės. Svarbiausioms kultūros ir meno institucijoms kaip Nacionalinė filharmonija ar Lietuvos nacionalinis muziejus lėšos biudžeto įstatyme numatomos atskira eilute. Į šią kategoriją įtrauktos ir nacionaliniam transliuotojui – LRT – išlaikyti skiriamos lėšos.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo pavadinime jau tarsi užkoduota šio fondo paskirtis: į fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, o surinktos lėšos naudojamos sveikatos apsaugos tikslams, visų pirma, apmokėti už gyventojų gydymą, mokėti kompensacijoms už vaistus. Sveikatos draudimo įmokas moka kiekvienas dirbantis asmuo. Už kai kurias asmenų grupes, visų pirma, vaikus, pensininkus, bedarbius, neįgaliuosius, sveikatos draudimo įmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo fondas apima didžiąją dalį viešųjų išlaidų sveikatai, tačiau, pavyzdžiui, investicijos į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą numatomos valstybės biudžete. Tad, norint sužinoti, kiek viešųjų lėšų skiriama sveikatai, reikia žvelgti į kelias valstybės kišenes.
Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: valstybinis socialinis draudimas ir socialinė parama.
Socialinė apsauga finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („SODROS“) biudžeto lėšomis. Iš „SODROS“ biudžeto mokamos šios pagrindinės socialinio draudimo išmokos: senatvės ir neįgalumo pensijos, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos. Šių išmokų dydis tiesiogiai priklauso nuo užimtųjų sumokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų į „SODROS“ biudžetą.
Socialinė parama finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis. Socialinę paramą sudaro socialinė pašalpa, kompensacijos, parama nepasiturinčius gyventojus aprūpinant gyvenamuoju būstu, kitos išmokos. Socialinės paramos sistemai taip pat priskiriamos gyventojams teikiamos socialinės paslaugos. Teisę gauti socialinę paramą turi visi šalies gyventojai, kurių pajamos ir turtas yra nepakankami, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių priežasčių yra ribotas. Taip pat biudžeto lėšomis finansuojami ar remiamì įvairūs integraciniai projektai, projektai, kuriais skatinama jaunimo ir kitų amžiaus grupių motyvacija ir galimybės įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Iš tų pačių lėšų finansuojamos įvairios vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo programos, įvairūs projektai ir organizacijos, dirbančios šeimos gerovės srityje.
Didžioji dalis sveikatos apsaugai skirtų lėšų yra perskirstoma per Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Taip apmokamas gyventojų gydymas, reabilitacija, kompensacija už vaistus. Valstybės biudžeto lėšomis Privalomojo sveikatos draudimu draudžiami vaikai iki 18 metų, studentai iki 24 metų, neįgalieji, pensininkai, bedarbiai. Biudžeto lėšomis finansuojamos ir sveikos gyvensenos ugdymo, ligų prevencijos, alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimas. Ligoninių renovacija ir rekonstrukcija yra vykdoma iš valstybės biudžeto ir ES lėšų.
Švietimui ir aukštajam mokslui Lietuvoje finansuoti panaudojama viena didžiausių biudžeto lėšų dalių. Šios lėšos išleidžiamos darželiams, mokykloms, profesinėms ir aukštosioms mokykloms finansuoti. Iš biudžeto lėšų mokami atlyginimai pedagogams. Nemokamas vidurinis išsilavinimas Lietuvoje garantuojamas visiems čia gyvenantiems žmonėms. Nemokamai galima studijuoti profesinėje mokykloje, gerai besimokantys taip pat turi teisę įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą.
Valstybinio socialinio draudimo fondas, pagal jį administruojančios įstaigos pavadinimą – „SODRA“, yra vienas didžiausių šalies išteklių fondų, jis nusileidžia tik valstybės biudžetui. Per šį fondą perskirstoma didžioji dalis viešųjų išlaidų socialinei apsaugai, nes būtent iš jo mokamos senatvės ir neįgalumo pensijos, ligos ir motinystės išmokos, nedarbo pašalpos. Į šį fondą už kiekvieną dirbantį asmenį yra mokamos įmokos. Socialinio draudimo fondas yra tikslinis išteklių fondas, t. y. iš jo nėra apmokamos jokios kitos išlaidos. Išvada labai paprasta: pensijų dydis, ligos, motinystės ir nedarbo išmokų lygis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek „SODROS“ biudžetas surenka socialinio draudimo įmokų. Šios savo ruožtu priklauso nuo dirbančių asmenų skaičiaus ir jiems mokamų atlyginimų.
Valstybėje biudžeto lėšomis finansuojamos tokios institucijos, kaip policija, priešgaisrinė apsauga ir gelbėtojai, teismai, įkalinimo įstaigos. Valstybės lėšos naudojamos kontrabandos ir nusikaltimų prevencijai, moksliniams tyrimams ir plėtrai viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos srityse.
Šešėlis turi daug veidų – nuo prekybos vogtais daiktais, narkotikais ar žmonėmis iki algų vokeliuose ar korupcijos.
Kodėl, kalbėdami apie valstybės išteklius, kalbame ir apie šešėlį? Todėl, kad, dalyvaudami šešėlinėje veikloje, toleruodami ją, šalies gyventojai mažina valstybės išteklius, o per tai – ir savo gerovę. Kaskart, kai perki kontrabandinę prekę, imi algą vokelyje, perki prekes ar paslaugas „be faktūros“, tai reiškia neapskaitytas įmonės pajamas apskaitoje, pensininkai ar policininkai gauna mažesnes pensijas ar algas, negu galėtų gauti, valstybė gali kompensuoti mažiau brangių vaistų, nepataisomas kažkuris kelias ir taip toliau. Šešėlis neišnaikinamas vienu mygtuko paspaudimu, nuo kurio staiga ištrykštų papildomų lėšų fontanas, tačiau kuo mažiau jame dalyvausime ir jį toleruosime, kuo reiklesni būsime žmonėms, turintiems įgaliojimų skirstyti ir leisti mūsų bendrus išteklius, tuo didesnes galimybes turėsime visi. Todėl žaidimas leidžia ir Tau šiek tiek atlaisvinti išteklių diržą mažesnio šešėlio sąskaita, tačiau tam, kad tai atsitiktų tikrovėje, keistis turime visi.