Ištrinti
LT
EN
LV
NO
Neįgaliųjų rėžimas
Titulinis Savęs ir visuomenės tyrinėjimas
Valstybingumas
Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1944 – 1953 m.
Grįžti
icon

Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1944 – 1953 m.

# partizanai
# pasipriešinimas
# LietuvosIstorija
# okupacija
Algimanto apygardos parengtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanų uniformų ženklų projektas. 1949 m. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Būsimasis Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas po Karo mokyklos baigimo. 1928 m. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Vanago grupės būrio vadas Pranas Ivanauskas-Bevardis, apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos štabo pareigūnas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas ir partizanas Stasys Klimašauskas-Genys. 1948 m. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Kęstučio apygardos partizanai. Iš kairės 1. Vladas Mišeikis-Tarzanas; 2. Bronius Liesys-Naktis; 3. Antanas Liesys-Idenas. 1946 m. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Kęstučio apygardos vadovybė. Iš kairės: 1. Antanas Liesis-Idenas, Tvanas; 2. Jonas Žemaitis-Vytautas; 3. Jonas Nuobaras-Lyras (nuo 1950 m. – MGB agentas); 4. Vytautas Gužas-Kardas. Apie 1947 m. LGGRTC Genocido aukų muziejus.
Partizanas Leonardas Grigonis-Užpalis. Data nenurodyta. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Partizanas Petras Bartkus-Žadgaila – būsimasis LLKS Prezidiumo sekretorius. Data nenurodyta. LGGRTC Genocido aukų muziejus
1944 m. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai kūrėsi ginkluotas rezistencinis judėjimas. Daugiau nei dešimtmetį Lietuvos partizanai kovojo nelygią kovą su okupantais. Nors ir pralaimėta, jų kova teikė vilties ir įkvėpimo tolesniam taikiam sovietmečio pasipriešinimui. Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas vizituoja Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanus. Lietuva, Žaliamiškis, 1948 m. spalis-lapkritis LGGRTC Genocido aukų muziejus
Pietų Lietuvos srities atstovų, keliaujančių į vadų suvažiavimą, susitikimas su Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanais Jurbarko–Girdžių apylinkėse. 1949 m. vasario 4 d. LGGRTC Genocido aukų muziejus
Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų vadovybė. Iš kairės: 1. Vaclovas Ivanauskas-Gintautas; 2. Aleksandras Milaševičius-Ruonis; 3. Vytautas Gužas-Kardas; 4. Antanas Liesys-Idenas. 1948–1949 m. žiema. LGGRTC Genocido aukų muziejus
1949 m. vasario 16-oji. Tą dieną vykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis-Vytautas išrinktas Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininku, kuriam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija LGGRTC Genocido aukų muziejus, originalas saugomas Lietuvos Ypatingajame archyve
1949 m. vasario 16-oji. Tą dieną vykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis-Vytautas išrinktas Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininku, kuriam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija LGGRTC Genocido aukų muziejus, originalas saugomas Lietuvos Ypatingajame archyve