Debatai dėl dvigubos pilietybės. Gali būti naudojamasi teisėmis nesirūpinant pareigomis
Dvigubą pilietybę turintys, tačiau Lietuvoje negyvenantys asmenys galėtų naudotis politinėmis teisėmis (pavyzdžiui, balsuoti per rinkimus), bet neatlikti valstybės piliečio pareigų ir įsipareigojimų (pavyzdžiui, neginti valstybės karo atveju). Tai reiškia, kad asmuo spręstų svarbiausius šalies reikalus ir lemtų jos gyvenimo eigą, nors nebūtų tiesiogiai su ja susijęs ar jai įsipareigojęs.
Kontrargumentas:
Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai domisi Lietuvos reikalais ir prisideda prie jos gerovės – vykdo savo pilietines pareigas. Asmuo, išvykęs gyventi į užsienį ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, nebūtinai nustoja domėtis savo gimtosios šalies reikalais, o dažnai ir visapusiškai prisideda prie jos gerovės. Todėl turi teisę politinius klausimus spręsti balsuodamas.
Parengta pagal ManoSeimas.lt pateikiamus argumentus.
Dviguba pilietybė – tai teisinis statusas, kuriuo žmogus yra pripažįstamas daugiau nei vienos valstybės piliečiu. Žmogaus pilietybė nepriklauso nuo asmens tautybės arba jo buvimo vietos. Valstybės pačios gali nuspręsti, kaip reglamentuoti su pilietybe susijusius klausimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, niekas negali būti vienu metu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tokią tvarką teigiantis straipsnis yra pirmajame konstitucijos skirsnyje, o tai reiškia, kad gali būti keičiamas tik surengus referendumą. Nors buvo bandyta priimti Pilietybės įstatymą, kuris numatytų daugiau galimybių suteikti dvigubą pilietybę, 2006 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama „tik itin retais atvejais“.
Klausimas diskusijai:
Kaip manai, ar Lietuva turėtų įteisinti galimybę dažniau nei tik retais atvejais įgyti dvigubą pilietybę, pvz., žmogui, kuris iš šalies išvyko po 1990 metų?
