Debatai dėl dvigubos pilietybės. Dviguba pilietybė padeda išlaikyti ryšį su savo valstybe

Į užsienį išvykę ir kitos valstybės piliečiais tapę lietuviai praranda Lietuvos pilietybę. Jos netekus, pradedami taikyti įvairūs apribojimai. Teigiama, kad be Lietuvos pilietybės sunkiau palaikyti ryšį su Lietuva.  

Kontrargumentas:

Lietuviai gali išlaikyti ryšį su savo valstybe nepriimdami kitos pilietybės arba nebūdami Lietuvos piliečiais, nes pagal tautybę išlieka lietuviais. Daugelis Vakarų valstybių nereikalauja įgyti jų pilietybės, jei asmuo turi teisę nuolat joje gyventi. Todėl išvykus gyventi į užsienį nebūtina atsisakyti Lietuvos pilietybės ir priimti naują. Net jei asmuo nusprendžia atsisakyti Lietuvos pilietybės, ją gali vėliau susigrąžinti (pavyzdžiui, jei grįžta gyventi į Lietuvą ir nebeturi užsienio šalies pilietybės).
Parengta pagal ManoSeimas.lt pateikiamus argumentus.

Dviguba pilietybė – tai teisinis statusas, kuriuo žmogus yra pripažįstamas daugiau nei vienos valstybės piliečiu. Žmogaus pilietybė nepriklauso nuo asmens tautybės arba jo buvimo vietos. Valstybės pačios gali nuspręsti, kaip reglamentuoti su pilietybe susijusius klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, niekas negali būti vienu metu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Tokią tvarką teigiantis straipsnis yra pirmajame konstitucijos skirsnyje, o tai reiškia, kad gali būti keičiamas tik surengus referendumą. Nors buvo bandyta priimti Pilietybės įstatymą, kuris numatytų daugiau galimybių suteikti dvigubą pilietybę, 2006 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama „tik itin retais atvejais“.

Klausimas diskusijai: 

Kaip manai, ar Lietuva turėtų įteisinti galimybę dažniau nei tik retais atvejais įgyti dvigubą pilietybę, pvz., žmogui, kuris iš šalies išvyko po 1990 metų?