Lietuvos valstybės herbas

Herbas: sidabrinis šarvuotas raitelis, virš galvos laikantis iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena, raudoname lauke. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia – mėlyni; pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) – auksiniai.

Herbo naudojimas

Valstybinis herbas, kaip ir vėliava, yra savotiškas valstybės veidas, kurį pamačius iš karto galima atpažinti Lietuvą. Dėl to jie panašiai naudojami, pavyzdžiui, herbui turi būti skiriama garbingiausia vieta ir jį reikia gerbti. Tai vienas svarbiausių valstybės ženklų, todėl jo etalonas ir naudojimas yra nustatytas įstatyme.

Herbo istorija

Lietuvos Respublikos herbas yra Vytis. Tai vienas seniausių herbų Europoje. Herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis (arba baltas) šarvuotas raitelis ant žirgo, dešinėje rankoje virš galvos iškėlęs kalaviją. Prie kairiojo raitelio peties matyti mėlynas skydas su auksiniu dvigubu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai – mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balnakilpė, pentinas, makštys, metaliniai žirgo aprangos sutvirtinimai ir pasagos – auksiniai. Raitelis dar iki atsirandant herbui buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir jo giminės simbolis. Kaip valstybės ženklas pirmą kartą panaudotas 1366 m. ir simboliškai vadintas „Pagonia“ (išvertus – „vaikymas, vaikytojas“). „Vytimi“ herbą 1884 m. pavadino kalbininkas Mikalojus Akelaitis, o visai netrukus Simonas Daukantas įtvirtino ir dabartinį „Vyčio“ pavadinimą, reiškiantį „vyti, raitelis“.