Ištrinti
LT
EN
LV
NO
Neįgaliųjų rėžimas
Titulinis Savęs ir visuomenės tyrinėjimas
Valstybingumas
Lietuvos valstybingumo istorija 1253 – 1905 m.
Grįžti
icon

Lietuvos valstybingumo istorija 1253 – 1905 m.

# Lietuva
# AbiejųTautųRespublika
# valstybingumas
# ValstybingumoIstorija
# LietuvosDidžiojiKunigaikšty
1253 m. Mindaugo karūnavimas Dail. Adomas Varnas (1952–1953 m.) Lietuvos dailės muziejus Nors Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose dar 1009 m., valstybės įkūrimas siejamas su kunigaikščiu Mindaugu, kuris 1253 m. buvo karūnuotas ir tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi.
1323 m. Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Mykolas Elvyras Andriolis Gedimino pilies statyba. Estampas. Varšuva, 1882 m. Lietuvos dailės muziejus
1529 m. Buvo sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas (1566 m. – Antrasis, 1588 m. – Trečiasis) – svarbiausias krašto įstatymas. Didikas Albertas Goštautas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Vilniaus vaivada, vadovavo rengiant Pirmąjį Lietuvos Statutą. Tai pirmas tokio lygio dokumentas Europoje.
Pirmojo Lietuvos Statuto Lauryno nuorašas, surašytas Lauryno iš Ponevo Vavelyje, lotynų kalba. 1531 m. Vilniaus universiteto biblioteka
Antrasis Lietuvos Statutas, priimtas 1566 m. Vilniaus universiteto biblioteka
Trečiojo Lietuvos Statuto, išspausdinto 1588 m. Vilniuje, titulinis puslapis Vilniaus universiteto biblioteka
Liublino unijos akto, pasirašyto 1569 m. liepos 1 d., kopija Lietuvos nacionalinis muziejus Liublino unija – Lietuva sudarė sąjungą su Lenkija. Abi valstybės buvo sujungtos į federaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Lietuvos žemėlapis Iš: G. Mercator, Atlas sive Cosmographicae Meditationes, Duisburgas, 1595 m. Lietuvos nacionalinis muziejus Jėzuitų kolegija reorganizuojama į Vilniaus universitetą. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pasikvietė į Vilnių Jėzuitus. Kitais metais atidarė Jėzuitų kolegiją, kurią 1579 m. reorganizavo į Vilniaus universitetą. Vyskupas garsėjo savo visuomenine ir švietėjiška veikla.
1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos paskelbimas. Dail. J. Mateika Atvirukas. Krokuva, apie 1930 m. Lietuvos nacionalinis muziejus Priimta pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje, nustačiusi svarbiausius XVIII a. europinę koncepciją atitikusius valstybės santvarkos organizavimo principus. Pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, 1791 m. gegužės 3 d. priimtas Ketverių metų Seimo, siekiant stiprinti valstybę ir atverti kelią visuomenės pažangai. Gegužės 3 d. Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. pagrindinio šalies įstatymo.
1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija. Konstitucija atspindėjo to meto filosofines ir politines idėjas: valdžių padalijimo principą, respublikinį valdymą (nors ir monarchijos pavidalu), taip pat tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo gynėjos idėją. Savo turiniu ji skyrėsi nuo garsiosiojo dokumento „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“ – Gegužės 3 d. Konstitucija iš esmės persmelkta ne vien tik pilietinių teisių išskleidimo, bet ir bajoriškosios visuomenės sampratos. Vis dėlto, Gegužės 3-osios Konstitucija tapo reformų atspirties tašku. Reformų, kurias po kiek daugiau nei metų nutraukė 1793 m. Gardino Seimas ir vėlesnis Abiejų Tautų Respublikos išnykimas iš Europos žemėlapio. Tačiau Konstitucijos idėja liko gyvuoti ir įkvėpė vėlesnes kartas tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.
Tadas Kosciuška (1746–1817) Nežinomas XIX a. I p. Lietuvos dailininkas Lietuvos dailės muziejus 1794 m. Įvyko Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
Lietuvos ir Lenkijos žemėlapis su Abiejų Tautų Respublikos trijų padalijimų ribomis. Paryžius, 1798 m. 1795 m. Įvyko trečiasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas (pirmasis – 1772 m., antrasis – 1793 m.). Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija, didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai.
1812 m. birželio 28 d. Napoleonas užėmė Vilnių. Tuometinis laikotarpis nuo birželio 28 iki gruodžio 12 d. Lietuvoje vadinamas prancūzmečiu. Victor Adam, Alphonse Bichebois Pagal Joną Damelį Prancūzų kariuomenės traukimasis 1812 metais per Rotušės aikštę Vilniuje. 1846 Lietuvos dailės muziejus
1830–1831 ir 1863–1864 m. Lietuvoje ir Lenkijoje vyko sukilimai prieš Rusijos valdžią, juos numalšinus kilo represijų bangos. 1864 m. Rusija uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Prasidėjo sąmoninga lietuvių tautos kova dėl savo kalbos, spaudos ir teisių. Lietuviai neskaitė leidinių rusiškomis raidėmis, o knygos lietuviškais rašmenimis buvo slapta gabenamos iš Prūsijos. Aukodamiesi į Lietuvą knygas gabeno ir platino knygnešiai. Johann Michael Voltz (1784–1858) 1831 m. mūšis ties Ostrolenka Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Besimeldžiantys sukilėliai. 1863 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
1883 m. Išleidžiamas pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“. Jam pasirodžius, lietuvių tautinis sąjūdis, siekęs išsaugoti lietuvių kalbą, peržengė intelektualų sluoksnio ribas ir pasklido po visą Lietuvą. 1904 m. buvo panaikintas spaudos draudimas, prasidėjo tautinis atgimimas ir kultūrinis lietuvių pakilimas. ,,Aušra“, 1883 m. Nr. 1 (viršelis). Leidėjas Jonas Basanavičius Lietuvos nacionalinis muziejus 1905 m. Vilniuje susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuriame Kauno, Vilniaus, Gardino ir Suvalkų gubernijos buvo pripažintos etninėmis Lietuvos žemėmis, Rusijos valdžios paprašyta pripažinti Lietuvos autonomiją.