Lietuvos valstybingumo istorija po 1990 m. atgavus nepriklausomybę

Vilniuje žmonės pasipriešino sovietų kariuomenei, pasiųstai užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį. Gindami televizijos bokštą ir kitus valstybei svarbius objektus, žuvo 14 žmonių. Po rugpjūčio pučo Lietuva atgavo tarptautinį pripažinimą ir tapo Jungtinių Tautų nare.

Islandija pirmoji iš pasaulio valstybių oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šis nedidelės šalies žingsnis buvo labai svarbus padrąsinimas Lietuvai tęsti savo žygį Nepriklausomybės keliu. Islandija leido Lietuvai pajausti, kad kovoje už laisvę ji nėra viena.

Lietuva sugrįžo į tarptautinę valstybių bendriją – buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Ši organizacija vienija beveik visas pasaulio valstybes, todėl galimybė tapti jos nare iš esmės reiškė, kad Lietuva visos tarptautinės bendruomenės pripažįstama lygiateise partnere.

Visų Lietuvos piliečių balsų dauguma referendume patvirtinama LR Konstitucija, be kita ko atkūrusi ir valstybės vadovo – Prezidento – instituciją. Priimta Konstitucija apibrėžė Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės, pagrindus.

Lietuvoje įvedama nacionalinė valiuta – litas. Atkūrus nepriklausomybę ir įsteigus Lietuvos banką, šalis pradėjo aktyviai rengtis ir nacionalinės valiutos sugrąžinimui. 1991 m. vasarą Lietuvoje į apyvartą paleisti laikinieji pinigai – talonai (dar vadinti „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“). 1993 m. vasarą Lietuvos nacionaline valiuta vėl tapo litas.

Lietuvos teritoriją palieka paskutinis sovietinės kariuomenės dalinys. Okupacinės kariuomenės išvedimas simbolizavo Lietuvos suvereniteto įtvirtinimą, nes vienas pagrindinių suverenios valstybės bruožų yra galia savarankiškai priimti bei įgyvendinti sprendimus dėl šalies gyventojų ir teritorijos  (vadinamasis „vidinis suverenitetas“).

Lietuvoje pirmą kartą šalies istorijoje apsilankė JAV Prezidentas G. W. Bushas, kuris Vilniaus Rotušės aikštėje ištarė garsiąją frazę: „kiekvienas, priešu pasirinkęs Lietuvą, kaip priešą įgis ir Jungtines Amerikos Valstijas“ (angl. „anyone who would choose Lithuania as an enemy has also made an enemy of the United States of America“).

Lietuva tapo NATO nare. 

NATO -Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Šis Tarptautinis aljansas, įkurtas 1949 metais. NATO priklausančios šalys įsipareigojusios ginti viena kitą trečiosios šalies agresijos atveju. Aljansui priklauso 32 valstybės.

Apkaltos keliu nušalinus Prezidentą Rolandą Paksą, Laikinuoju LR Prezidentu (kaip numatyta Konstitucijoje) tapo tuometis LR Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Prezidento pareigas jis ėjo iki Prezidento Valdo Adamkaus perrinkimo antrajai kadencijai.

Lietuva tapo Europos Sąjungos nare

Europos Sąjunga - tai šiuo metu 27 valstybes vienijanti ekonominė ir politinė bendrija. Europos Sąjunga įsteigta Mastrichto sutartimi 1992 m., tačiau pradžią šiai bendrijai davė jos pirmtakėmis laikomos Europos anglių ir plieno bendrija, įkurta 1951 m., bei Europos ekonominė bendrija, įsteigta 1957 metais. Pasak Europos integracijos projekto sumanytojų, organizacijos tikslas – taika ir gerovė suvienytoje Europoje.

Antrajai kadencijai prisiekia Prezidentas Valdas Adamkus.

Minimas Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo tūkstantmetis.

Lietuva pirmininkauja svarbiausiai ES institucijai – Europos Sąjungos Tarybai. Šio pirmininkavimo šūkis – „Už patikimą, augančią ir atvirą Europą“. Lietuva daugiausiai dėmesio skyrė ES galimybėms tinkamai reaguoti į ekonominius, finansinius, socialinius ir energetinius iššūkius.

Atidarytas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tokiu būdu Lietuva tapo pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir nebėra priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo.

Lietuvoje įvedamas euras. Šis įvykis – tai šalies ekonomikos ir finansų patikimumo bei stabilumo įrodymas. Lietuva tapo 19-ąja eurozonos nare.

Šiuo metu euro zoną sudaro 20 Europos Sąjungos valstybių narių – Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija. Euro zona apima valstybes nares, įteisinusias eurą kaip bendrąją valiutą ir vykdančias bendrą pinigų politiką.

Oficialų euro grafinį ženklą (€) sukūrė belgų dizaineris Alainas Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio „Europa“ raidę. Ženklas perbrauktas dviem horizontaliais brūkšniais, simbolizuojančiais stabilumą euro zonoje. Eurų banknotai visose šalyse yra vienodi, tačiau kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Lietuvos monetos nacionalinėje pusėje nukaldintas šalies simbolis – Vytis, apsuptas 12 žvaigždžių.

Vilniuje įvyko simbolinė elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimo ceremonija, kuriomis Baltijos šalys buvo sujungtos su Skandinavijos ir Vakarų Europos elektros tinklais.

Seimas įteisino nuolatinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę. 

Atvyko pirmieji Vokietijos kariai į Lietuvoje įkurtą tarptautinį NATO priešakinių pajėgų batalioną.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą. 

Lietuva iškilmingai paminėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. 

Veiklą pradėjęs Lietuvos ir Lenkijos GIPL dujotiekis sujungė Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga

Įvyko NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.  Tai buvo didžiausias ir svarbiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame buvo priimti svarbūs sprendimai, susiję su Baltijos regiono, rytinio flango ir viso Aljanso saugumo stiprinimu.