Lietuvos Respublikos Prezidento vaidmuo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84-ajame straipsnyje, kuriame įtvirtintos Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijos ir įgaliojimai, sakoma, kad Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Prezidento vaidmuo ir įtaka Lietuvos santykiuose su užsienio valstybėmis lemia daug. Tai nereiškia, kad Prezidentas vienašališkai sprendžia visus užsienio politikos ir tarptautinių santykių klausimus, tačiau svarbiausiais ir prioritetiniais užsienio politikos ir jos krypčių klausimais šalies vadovo žodis yra lemiamas.

Prezidentas pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui; Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų skiriamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir skiria specialius vardus.

LR Konstitucijoje nustatyta, kad Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentas ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, mobilizacijos ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti Seimui. Lietuvos gyventojų saugumas priklauso nuo šalies Prezidento sprendimų ir pasirinkimų. Būtent Lietuvos Prezidentas, Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia Lietuvos kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos (Valstybės saugumo departamento) vadovą, kurie yra tiesiogiai atsakingi už kasdienį Lietuvos saugumą.

Spręsti nacionalinio saugumo klausimus Prezidentui padeda Valstybės gynimo taryba, kuriai vadovauja Prezidentas ir į kurią be Prezidento taip pat priklauso Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Konstitucija numato, kad Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Siekdamas užtikrinti teisės viršenybės principo taikymą, Prezidentas gali vetuoti Seimo priimtus įstatymus, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija.

Prezidentas dalyvauja formuojant ir trečiąją – teisminę valdžią Lietuvoje, teikdamas  Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o, paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikdamas Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; Seimo pritarimu skirdamas Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką,; skirdamas apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keisdamas jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikdamas Seimui atleisti teisėjus. 

Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, teisėjas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, todėl labai svarbu, kad teisėjo darbui būtų atrenkami ir teisėjais paskiriami tik aukštos teisinės kvalifikacijos, reikiamą gyvenimišką patirtį turintys, nepriekaištingos reputacijos asmenys. Nuo to priklauso teismų darbas, kartu ir visuomenės pasitikėjimas teismais.

Be to, Prezidentas teikia Seimui Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kuris užtikrina šalies Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, pirmininko ir trečdalio Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras. 

Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Generalinį prokurorą, kuris turi užtikrinti ikiteisminį tyrimą organizuojančių ir valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikančių institucijų – prokuratūrų veiklą. 

Prezidentas skiria ir daugelį kitų kontroliuojančių, teisės viršenybę konkurencijos, viešųjų pirkimų ir kitose srityse užtikrinančių institucijų vadovus.  

• Prezidentas šalies vidaus politikoje

Nors skaitant Lietuvos Respublikos Konstituciją gali pasirodyti, kad Lietuvos Prezidentas daugiausia galių turi būtent užsienio politikos, saugumo ir gynybos, teismų formavimo srityse, tai tikrai nėra visas Prezidento įgaliojimų sąrašas. Būdamas valstybės vadovu, Prezidentas neišvengiamai dalyvauja praktiškai visose Lietuvos vidaus politinio gyvenimo srityse.

• Vyriausybės narių ir svarbių valstybės institucijų vadovų skyrimas

Lietuvoje Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Prezidentas Seimo pritarimu skiria šalies Ministrą Pirmininką (Premjerą); Premjero teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybės narius – ministrus; teikia Seimui kandidatus į valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia generalinį prokurorą. Nepriklausydamas jokiai politinei partijai (Konstitucija reikalauja, kad Prezidentu išrinktas asmuo sustabdytų savo narystę politinės partijos veikloje), šalies Prezidentas stengiasi nešališkai, objektyviai ir skaidriai parinkti tokius žmones, kurie geriausiai rūpintųsi Lietuvos piliečių interesais. Be abejo, skiriant valstybės pareigūnus labai svarbu rasti sutarimą su Lietuvos Parlamentu (vadinamoji stabdžių ir atsvarų sistema, kuri užtikrina, kad nei viena institucija nepaskirtų į atsakingus postus tik sau palankių asmenų), todėl Vyriausybės sudėties tvirtinimas ir pareigūnų skyrimas yra viena svarbiausių ir kartu sudėtingiausių Prezidento funkcijų vidaus politikoje. Nuolatinis Prezidento ryšys su Parlamentu ir Vyriausybe yra labai svarbus visos valstybės sklandžiam funkcionavimui – būtina jausti vyraujančias nuotaikas, teisingai vertinti politinę situaciją.

• Įstatymų leidybos procesas

Lietuvos Prezidentas dalyvauja ir kuriant Lietuvos gyvenimą reguliuojančius įstatymus. Tai daroma dviem pagrindiniais būdais: (1) Prezidentas pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba juos vetuoja (grąžina Seimui iš naujo svarstyti). Taip užtikrinama, kad Seimas nepriimtų Lietuvai nenaudingų įstatymų; (2) Prezidentas pats turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, t. y. pats gali teikti Seimui įstatymo projektą.

• Svarbiausių valstybės raidos krypčių siūlymai

Prezidento, kaip valstybės vadovo, pozicija dėl svarbiausių vidaus ir užsienio politikos krypčių visada susilaukia daug politikų, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Pagrindinis būdas, kuriuo Prezidentas išdėsto savo viziją ir matymą, yra kasmet Seime skaitomi metiniai Prezidento pranešimai, kuriuose įvertinama šalies vidaus ir užsienio politikos situacija, apibrėžiami tolesnio vystymosi prioritetai. Be abejo, metiniai pranešimai nėra vienintelė Prezidento pozicijos išraiška. Susitikimai su Vyriausybės nariais, bendravimas su daugybės valstybinių institucijų vadovais, nuolatinis kontaktas su savivaldos, bendruomenių atstovais yra Prezidento politikos formavimo įrankis. Įstatymų leidybos iniciatyvos ir veto teisių naudojimas taip pat padeda atskleisti Prezidento politinius ir ekonominius prioritetus.

• Kitos funkcijos

Greta labai svarbių praktinių darbų, kurių įgyvendinimo rezultatus galime pajausti kasdieniame gyvenime, Prezidentas atlieka ir nemažai kitų funkcijų. Nors ne su visų jų pasekmėmis susiduriame asmeniškai, jos yra labai svarbios valstybės funkcionavimui ir įvaizdžiui palaikyti. Tokios funkcijos yra šios:

•    Karinių ir diplomatinių laipsnių suteikimas.

•    Lietuvos Respublikos pilietybės teikimas.

•    Malonės teikimas nuteistiesiems.

•    Valstybinių apdovanojimų skyrimas.