Seimui atskaitingos institucijos

Seimo kontrolierių įstaiga – institucija, kuri gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Ji taip pat vykdo kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose. 

Vyriausioji rinkimų komisija – nuolat veikianti institucija, kuri organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – įstaiga, kuri tiria skundus ir pati atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir prižiūri, kaip įgyvendinamas Lygių galimybių įstatymas. Pagal šį įstatymą draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, tikėjimo ir kitais pagrindais. 

Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – institucija, kuri siekia užkirsti kelią vaikų teisių pažeidimams. Ši įstaiga teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms, skatindama užtikrinti tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą, apsaugą ir gynimą. 

Vyriausioji tarnybinė etikos komisija prižiūri, kaip įgyvendinamas Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, seka ir analizuoja politikų ir valstybės tarnautojų etikos ar elgesio problemas, teikia rekomendacijas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kurios tikslas užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms visuomenės informavimo priemonėse. Siekdama šio tikslo ji atlieka visuomenės informavimo priemonių stebėseną, analizę ir asmenų skundų tyrimus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija – Lietuvos radijo televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija, kurios tikslas užtikrinti kiekvienam Lietuvos gyventojui technologiškai pažangių ir įvairių radijo ir televizijos programų pasirinkimo įvairovę, skatinti atsakomybę už viešai skelbiamos informacijos turinį.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dalyvauja formuojant kultūros paveldo politiką Lietuvoje ir teikia pasiūlymus, kaip geriau išsaugoti turimus kultūrinius paminklus.

Etninės kultūros globos taryba – institucija, kuri rūpinasi tuo, kad būtų išsaugotas etninės kultūros tęstinumas, regionų savitumas ir šiems klausimams būtų skiriamas deramas valstybės ir mokslo dėmesys.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis ir sprendžia lietuvių kabos norminimo klausimus. Tai darydama ji teikia savo pasiūlymus valdžios institucijoms, tvirtina norminius žodynus, nagrinėja lietuvių kalbos vartojimo kultūros klausimus ir rūpinasi jos būkle.

Nacionalinei sveikatos tarybai pavesta analizuoti sveikatinimo procesus, kontroliuoti ir vertinti sveikatos politikos praktinį įgyvendinimą ir teikti išvadas, siūlymus ir rekomendacijas dėl gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros tarnybų veiklos gerinimo. 

Centro tikslas yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.

Lietuvos švietimo taryba dalyvauja rengiant švietimo politiką ir strategiją nustatančių teisės aktų projektus, stebi jų įgyvendinimą, konsultuoja ir teikia pasiūlymus švietimo tobulinimo klausimais, aiškina visuomenei švietimo politikos nuostatas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba yra institucija, kuri prižiūri Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos – LRT – veiklą, formuoja strategiją, nustato programų sudėtį, skaičių ir paskirtį.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nagrinėja skundus ir inicijuoja tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. 

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Taryba vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina programinį konkursinį finansavimą.

Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija,valstybės vardu atliekanti veiklos ir finansinį auditą. Ji prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. 

Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių darbą ir padeda atlikti žvalgybos institucijų veiklos patikrinimus, tyrimus, nagrinėti pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus, rengti metodines rekomendacijas bei teikti konsultacijas. 

Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija. Tarybos tikslas yra skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius; taip pat dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus. 

Konkurencijos taryba vykdo valstybinę konkurencijos politiką, prižiūri, kad verslas ir viešieji subjektai nepagrįstai neribotų konkurencijos. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba – valstybės kovos su korupcija institucija. Siekdama mažinti korupciją, ji atskleidžia korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas, dalyvauja formuojant valstybės kovos su korupcija politiką, vykdo korupcijos prevenciją, koordinuoja valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių antikorupcinę veiklą, skatina visuomenę nesitaikstyti su korupcija ir aktyviai su ja kovoti. 

Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą; formuoja vienodą nusikalstamų veiklų ikiteisiminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką; atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose; formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine ir kasacine tvarka; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veiklas; itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje; atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. 

Lietuvos bankas yra centrinis mūsų šalies bankas. Jo pagrindins tikslas yra palaikyti kainų stabilumą Lietuvoje. Lietuvos bankas yra atsakingas uf finansų rinkos dalyvių priežiūrą, saugios, patikimos, skaidrios ir konkurencingos finansų paslaugų sistemos užtikrinimą. 

Valstybės saugumo departamentas – valstybės institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku nustatyti reiškinius, keliančius grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu.