Pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu
Natūralizacija – tai pilietybės suteikimas kitos valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės (apatridui).
Kiekviena valstybė pati nustato sąlygas, kurias įgyvendinęs asmuo gali įgyti pilietybę. Tačiau visada svarbu, kad jis taptų ištikimu valstybės nariu ir prisidėtų prie visuomenės gerovės. Todėl dažniausiai tenka įgyvendinti bent keletą natūralizacijai svarbių reikalavimų: sėslumas (reikia būti nustatytą laiką gyvenus toje valstybėje), kalbos mokėjimas (reikia gebėti bendrauti su šalies gyventojais), darbas (reikia turėti legalias pajamas) ar pan. Norint gauti pilietybę, taip pat gali tekti sukaupti žinių apie valstybės konstitucinę santvarką ar šalies istoriją, o tada ir prisiekti naujajai savo valstybei.
Tačiau kai kuriais atvejais piliečiu tampama paprasčiau. Pavyzdžiui, pilietybė suteikiama už išskirtinius nuopelnus valstybei arba už atitinkamo dydžio investicijas į valstybės ekonomiką (pvz. Maltoje ir Kipre. Lietuvoje netaikoma). Palengvintos pilietybės įgijimo sąlygos numatomos ir valstybės piliečių sutuoktiniams. Kartais valstybės piliečiais ne savo noru tampa ir okupuotų teritorijų gyventojai, tačiau tai prieštarauja tarptautinės teisės principams.
Ištrauka iš LR Pilietybės įstatymo:
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos tvarka
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
3) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
5) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
7) nėra šio įstatymo 22 straipsnyje* nurodytų aplinkybių.
2. Asmeniui be pilietybės, gimusiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jeigu jis teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, nebuvo įgijęs kitos valstybės pilietybės, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 7 punktuose nustatytas sąlygas.
3. Valstybinės kalbos egzamino ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino taisykles, šių egzaminų išlaikymą patvirtinančius dokumentus ir jų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos netaikomos.
5. Kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.
6. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
*22 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama
Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;
4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.