1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija - pilietinės visuomenės pamatas

Esminės permainos, lėmusios šiuolaikinės pilietiškumo sampratos atsiradimo užuomazgas Abiejų Tautų Respublikoje, siejamos su Ketverių metų Seimo (1788–1792) priimtomis reformomis ir 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija. Tai buvo pirmoji Europoje (keliais mėnesiais aplenkėme 1791 m. rugsėjo 3 d. priimtą Prancūzijos Konstituciją) ir antroji pasaulyje (po 1787 m. rugsėjo 17 d. JAV) Konstitucija!

Gegužės 3 d. ATR įtvirtinamas valdžių padalijimo principas, pirmą kartą pradėtas miestiečių teisių sulyginimas su bajorų, užsiminta, kad valstybė teikia globą valstiečiams palaikant santykius su dvarininkais. Miestiečių „įpilietinimas“, valstiečių globa ir vis garsėjančios kalbos apie siekį naikinti baudžiavą mažino bajorijos luomo uždarumą ir padėjo pamatus pilietinės visuomenės formavimuisi. Tai rodo, kad į piliečio sampratą pateko jau ne tik visų valstybės gyventojų mažumą sudarantys bajorai, bet ir miestiečiai bei valstiečiai – taigi, visi visuomenės nariai.

ATR tapo konstitucine monarchija, deja, egzistavusia tik kelerius metus. Gegužės 3-osios Konstitucija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo sutikta itin palankiai, jai pritarė visi 1792 m. susirinkę Lietuvos seimeliai, o netrukus įgyvendinta ir daugelis dokumente numatytų valdymo reformų.

1794 m. sukilimo metu, o ir vėliau bandant atkurti ATR, Konstitucija tapo ne tik pagrindu laisvės idėjoms plisti, bet ir vienybės simboliu, kuris vienijo atskirų luomų, tautybių ar religijų asmenis.

Gegužės 3 diena yra neabejotinai viena didžiausių mūsų laisvės ir pilietiškumo kalendoriuje.