Valstybės apdovanojimai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, gelbėjo žūvančius žmones. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi tas pats asmuo gali būti apdovanotas kelis kartus. Kiekvienas naujas apdovanojimas pažymimas aukso žvaigždute, kuri prisegama prie kaspinėlio.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami ir asmenys po mirties. Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, šiuo apdovanojimu tradiciškai kasmet apdovanojami žydų gelbėtojai – asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
Evelina Urniežiūtė – tikriausiai jauniausias asmuo, gavęs Lietuvos valstybės apdovanojimą. Kai 2006 m. vasario 16 d. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Valdas Adamkus, jai tebuvo penkeri. Būdama labai jauna, Evelina sugebėjo iš gaisro išgelbėti dvi jaunesnes sesutes.
Ona Šimaitė (1894–1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, Pasaulio tautų teisuolė. Šį garbės vardą lietuvė gavo už tai, kad nacių okupacijos metais gelbėjo žydų tautybės Lietuvos gyventojus. 2002 m. balandžio 22 d. ji po mirties buvo apdovanota ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Kryžius aukso, dengtas raudonu emaliu, 36 mm dydžio. Priekinėje pusėje kryžiaus viduryje laurų šakelę nešantis baltas balandis, po juo raidės "SOS". Kitoje pusėje, centre stilizuotas raitelis, aplink jį, juodame žiede įrašas "Žūvančiųjų gelbėtojui". Kaspinėlis tamsiai raudono muaro, 32 mm pločio, su dviem plačiomis ir dviem siauromis baltomis juostelėmis kraštuose.
