Išeivių indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą
Po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukė apie 60 tūkst. politinių pabėgėlių. Į organizacijas jie būrėsi norėdami išlaikyti ryšį su okupuota tėvyne ir priminti pasauliui būtinybę ją išlaisvinti.
Šalies labui dirbo Lietuvos diplomatinė tarnyba (LDT), įkurta 1918 m., o užsienyje veikianti nuo 1940 m. Jos veiklos pagrindu tapo kova už Lietuvos išlikimą ir diplomatinių postų stiprinimas. Svarbiausia buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą nuolat priminti tarptautinėms organizacijoms, užsienio šalių vadovams ir vyriausybėms. Žymiausi tarnybai priklausę asmenys: diplomatai Stasys Lozoraitis, Petras Klimas, Kazys Balutis, Stasys Antanas Bačkis.
1943 m. įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK). Jam priklausė žymūs Lietuvos visuomenės, politikos veikėjai: Steponas Kairys, Mykolas Krupavičius, Antanas Trimakas, Juozas Audėnas, Kazys Bobelis. VLIK‘o pastangomis pasirašyta „Lietuvių chartija“ bei įsteigta viena įtakingiausių išeivijos organizacijų – Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB).
Ją sudaro atskirų kraštų bei valstybių lietuvių bendruomenės. PLB tikslas – išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Nepolitinė organizacija veikia iki šių dienų.
Didžiulis pokario pabėgėlių srautas pasitraukė į JAV. Jau 1940 m. įkurta JAV lietuvių politinė organizacija – Amerikos lietuvių taryba (ALT), ypač daug dėmesio skyrusi ginti pagrindines žmogaus teises, teikti moralinę ir materialinę pagalbą Lietuvai, siekti jos nepriklausomybės, skleisti teisingą informaciją apie okupuotą šalį JAV visuomenei. ALT pastangomis į Lietuvą transliuotos „Amerikos balso“ radijo laidos, JAV skelbta informacija apie nuolatinius pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus okupuotuose Baltijos kraštuose, 1990 m. vasario 16 d. paskelbtas prezidento George‘o W. Busho atsišaukimas dėl Lietuvos Nepriklausomybės dienos. Šiai organizacijai priklausė ir būsimas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Kad galėtų daryti didesnę įtaką JAV valdžiai, lietuviai būrėsi į bendras organizacijas su kitais okupuotų šalių išeiviais. Pavyzdžiui, 1981 m. Los Andžele lietuvių iniciatyva įkurta Amerikos baltų laisvės lyga (ABLL), kuriai priklausė rytų Baltijos regiono šalių kilmės JAV piliečiai. Lyga daug dėmesio skyrė lobizmui, siekė paveikti JAV valdžios institucijas. Jos pastangomis 1983 m. prezidentas Ronaldas Reaganas birželio 14-ąją paskelbė Baltų laisvės diena. JAV vyriausybė ir prezidentas atsižvelgė į ABLL memorandumą ir pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui raštą, kuriame motyvuotai pabrėžiama, kad JAV nepripažįsta prievartinio Baltijos valstybių įjungimo į SSRS. Šis raštas iki 1990 m. buvo svarbiausias oficialus JAV dokumentas dėl Baltijos valstybių.
Išeiviai dėmesį į Lietuvos situaciją neretai siekdavo atkreipti ir rengdami protestus, demonstracijas. JAV gimusi diplomatė Gintė Damušytė prisimena: „Viena iš labiausiai įsimintinų akcijų buvo jaunimo inicijuota demonstracija prie Sovietų Sąjungos ambasados Vašingtone, už kurią buvau suimta kartu su 17 kitų bendražygių [...]. Keliais automobiliais užblokavome eismą priekyje SSRS ambasados, kol bendražygiai virš gatvės iškabino didelį plakatą su užrašu „Laisvės Lietuvai“. Kai kurie dar spėjo prisirakinti prie SSRS ambasados vartų su grandinėmis. [...] Nors kurį laiką buvome tampomi po teismus, nei vienas dalyvis nesigailėjo prisidėjęs“. Šis taikus protestas atsidūrė pirmuosiuose laikraščių puslapiuose bei sulaukė tarptautinio dėmesio.
Parengta pagal E. Aleksandravičiaus, T. Balkelio ir T. Davoliūtės, L. Jonušo, V. Stravinskienės publikacijas.