Lietuva prisistato pasauliui atkūrus nepriklausomybę

1851 m. Londone surengta pirmoji pasaulinė paroda. Netrukus šios parodos tapo itin reikšmingos mokslo ir technologijų srityse. Būtent jose kaip pažangos simboliai eksponuoti tokie šiais laikais įprasti daiktai kaip elektros lemputė, telefonas, televizorius. Nuo pat pradžių milijonus lankytojų sutraukdavęs kelių mėnesių renginys šiandien yra proga valstybėms prisistatyti, nustebinti vienai kitą, įgyvendinti norą būti pažįstamoms ir pažinti.

Lietuva EXPO pirmą kartą dalyvavo 1900 m. Paryžiuje, kai dar priklausė Rusijos imperijai, oficialiai – nuo 1937 m. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva nuo 1992 m. Sevilijoje nepraleido nė vienos pasaulinės parodos. Už įvaizdžio pateikimą šalies paviljonas ne kartą pelnė tarptautinius apdovanojimus. 

Atradimų amžius – tokia buvo pasaulinės parodos, kurioje dalyvavo 112 valstybių, o per šešis mėnesius aplankė beveik 42 milijonai žmonių, Sevilijoje tema.

Praėjus lygiai 500 metų nuo Amerikos atradimo paroda vyko saloje, kurioje gyveno Kristupas Kolumbas, kai planavo savo kelionę į Vakarus. Joje po 53 metų pertraukos dalyvavo ir nepriklausomybę atkūrusi bei į pasaulio žemėlapį sugrįžusi Lietuva.

Tąkart Lietuva pasauliui prisistatė tuo, kuo didžiavosi nuo seno: mediniais rūpintojėliais ir gintaru. Taip pat eksponuoti istoriniai Lietuvos žemėlapiai, rodytas filmas apie tautinius drabužius, dainų šventę. Lietuvos paviljono darbuotojai susidūrė su ką tik atkurtos valstybės problemomis: jų asmens dokumentų nenorėjo pripažinti Ispanijos pareigūnai, nes lietuviški pasai buvo pradėti gaminti visai neseniai.

Trys mėnesiai, 14 milijonų lankytojų ir per 140 dalyvių. Tarptautinėje parodoje Taejono mieste kelti klausimai apie iššūkius naujam tvaraus vystymosi keliui. 

Atliepdami ekologinę tematiką, lietuviai į Pietų Korėją atvežė smėlio iš Neringos ir suformavo iš jo kopas. Jose eksponuoti lietuvių liaudies juodosios keramikos pavyzdžiai, medinės skulptūrėlės. Taip pat eksponuoti „Lentvario“ kilimai, „Audėjo“ gobelenai, Plungės dirbtinės odos pavyzdžiai, gintaro ir kaulinio porceliano dirbiniai. Netikėta, bet parodoje pristatyti ir grąžtai, tuo metu viena iš labiausiai eksportuotų lietuviškų prekių. 

„Vandenynai, paveldas ateities kartoms“ – tema tarptautinės parodos Portugalijoje, skirtos paminėti didiesiems prieš penkis šimtus metų vykusiems portugalų atradimams – Vasko da Gamos rastam jūrų keliui į Indiją. Per 132 dienas parodą aplankė 11 milijonų žmonių. 

Kaip ir 1993 metais, eksponatų parodai Lietuva atsivežė iš Kuršių nerijos. Pagrindinis ekspozicijos akcentas buvo 150 metų senumo burinė plokščiadugnė valtis, vadinama kurėnu. Šalia eksponuotas smėlis ir gubojos iš Neringos. Iš jos muziejų atsivežta įvairių namų apyvokos daiktų, dirbinių, drabužių, lino audinių, vėtrungių. Demonstruoti ir lietuvių menininkų dirbiniai iš gintaro, dailininkų kūriniai, skambėjo lietuvių liaudies ir estradinė muzika. Lietuva šioje parodoje siekė prisistatyti kaip jūrinė valstybė, todėl paviljono sienas juosęs plakatas bylojo apie Klaipėdos uosto plėtrą. 

„Žmogus, gamta, technologijos“ – tokia buvo 2000-aisiais vykusios pasaulinės parodos tema. Hanoveryje sulaukta 25 milijonų lankytojų, 182 dalyvių. 

Lietuvos, nusprendusios vietoj praeities vaizdų siūlyti modernumą, prisistatymas sulaukė didžiulės sėkmės. Patekti į futuristinį erdvinį geltoną Lietuvos paviljoną norėjo tiek daug lankytojų, kad teko reguliuoti jų srautą. Vieniems įspūdingas tūkstančio kvadratinių metrų ploto statinys (autoriai A. Bučas, M. Bučienė, G. Kuginis, V. Ozarinskas, A. Čeponytė) priminė povandeninį laivą, kitiems dulkių siurblį ar plaukų džiovintuvą, tačiau iš tiesų jis sumanytas kaip skrydžio simbolis. Jo viduje lankytojams rodytas filmas „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“, patekęs į pirmą geriausių parodoje rodytų filmų trejetą. Pats geltonasis paviljonas taip pat priskirtas prie vienų iš geriausių.

Hanoveryje vykusiai pasaulinei parodai išleista apie 20 milijonų litų – daugiausia per visą Lietuvos dalyvavimo EXPO istoriją.

Aiči prefektūroje, Japonijoje, vykusi tarptautinė paroda tema „Gamtos išmintis“ kvietė dalyves orientuotis į ekologiją, atsinaujinančius išteklius, gamtos stebuklus. Per 185 dienas ją aplankė per 22 milijonus žmonių. Dalyvavo ne tik apie 120 valstybių, bet ir kelios tarptautinės organizacijos bei stambiosios Japonijos verslo korporacijos. 

Lietuvos paviljone lankytojai galėjo apie šalies istoriją, ekonomiką, sportą, meną, politiką, turizmą „pasikalbėti“ su robotu. Ant DNR spirales vaizduojančių architektūrinių konstrukcijų ekranų buvo rodomi Lietuvos gamtos ir kultūros vaizdai, lietuvio ir japono pokalbis, įgarsintas japoniškai. Mažuosius lankytojus traukte traukė animacinis žaidimas su skraidančiu gandru.

Tarptautinė paroda „Vanduo ir tvarus vystymasis“ vyko Ebro upės vingyje. Tris mėnesius trukusį renginį koncertu atidarė legendinis amerikiečių muzikantas Bobas Dylanas, o pasirodymu uždarė kompozitorius Philipas Glassas. Iš viso parodos metu įvyko pusketvirto tūkstančio skirtingų pasirodymų. Sulaukta penkių su puse milijono lankytojų. 

Lietuva prisistatė instaliacija „Lietaus namai“ (autorius Saulius Valius) – dideliu aštuonių kubinių metrų statiniu, kurio sienas atstojo krintantis lietus su jame atsispindinčiais patraukliais šalies vaizdais. Jis parodoje buvo vienas populiariausių ir sulaukė daugiau nei 800 tūkstančių lankytojų. 

Taip pat paviljone lankytojai galėjo pažvelgti į septynis „šulinius“ – po vandeniu įmontuotus infoterminalus, kuriuose buvo pateikta informacija apie Lietuvos istoriją, ekonomiką, sportą, kultūrą, gamtą. Vaikai džiaugėsi piešimu ant vandens ir paviljono fasadu su besiridinėjančiais krepšinio kamuoliais. 

Ši pasaulinė paroda tikra rekordininkė – didžiausia plotu, dalyvių ir lankytojų skaičiumi, organizatorių investuotomis lėšomis. Kinijoje prisistatė 192 valstybės, parodą aplankė per 73 milijonus žmonių. Tema – geresnis miestas, geresnis gyvenimas. 

Lietuvos, kurios trečdalį teritorijos dengia miškai ir miestuose netrūksta žalumos, paviljonas tapo oro balionu. Pastato fasadą puošė oro balionų piešiniai, o viduje rodyti šalies vaizdai iš paukščio skrydžio. Paviljono centre įrengtas stilizuotas karšto oro balionas, kurio krepšyje – iš sostinės Katedros aikštės atgabenta plytelė „Stebuklas“, sulaukusi didžiulio kinų susidomėjimo. Oro balionas prisistatymui pasirinktas todėl, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal jų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, o Vilnius yra vienintelė Europos sostinė, virš kurios šia transporto priemone skraidoma. 

Per dieną Lietuvos paviljoną aplankydavo apie 30–40 tūkstančių žmonių. Dalyvavimo parodoje išlaidos siekė iki 10 milijonų litų.

Tarptautinėje parodoje, kurios tema buvo „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“, dalyvavo 105 valstybės ir 10 tarptautinių organizacijų, ją aplankė apie 8 milijonus žmonių. 

„Gintaro šalis" – taip Pietų Korėjoje prisistatė Lietuva. Lankytojai galėjo tapti „inkliuzais“ ir pakliūti į gintaro vidų. Paviljone demonstruoti Vilniaus, Kuršių Nerijos, Trakų, Kryžių kalno ir kiti šalį garsinantys vaizdai, iš Palangos gintaro muziejaus atgabenta unikalių gintaro inkliuzų kolekcija.

„Pamaitinti planetą – energija gyvenimui“. Pasaulinė paroda, Milane vykusi jau antrą kartą, kvietė atkreipti dėmesį į maisto saugumą ir kokybę, inovacijas žemės ūkio ir maisto technologijų srityse, skirtingų kultūrų ir etninių grupių maistą. Dalyvavo 145 valstybės, 17 organizacijų ir 21 verslo įmonė. Apsilankė per 22 milijonus žmonių. 

Lietuvos paviljonas „Balansas“ – du rampomis sujungti pastatai, simbolizuojantys dermę tarp praeities ir ateities. Jame EXPO lankytojai galėjo susipažinti su Lietuvos istorija, ryšiais su kitomis šalimis, tradicijomis, pasiekimais, eksportuojamais produktais. Praeitis pristatyta autentiškais kokliais, Kanuto Rusecko drobe „Pjovėja“, XVI a. pirmos pusės šakute, Bonos Sforcos į Lietuvą atvežta iš Šiaurės Italijos. Ateitis – lietuvių mokslininkų išradimais, pavyzdžiui, pluoštinių kanapių nanokristalais, išmaniuoju šaldytuvu, ekologiškais smidrais. Taip pat lankytojai galėjo skanauti autentiškų lietuviškų patiekalų: juodos duonos, kastinio, skilandžio, midaus, alaus.

Tarptautinė paroda EXPO 2017 Kazachstano sostinėje Astanoje apie ateities energiją sulaukė 115 valstybių ir 22 tarptautinių organizacijų, ją aplankė beveik 4 milijonai lankytojų. Organizatoriai parodos proga įrengė didžiausią pasaulyje sferinį pastatą – 100 metrų aukščio ir 80 metrų skersmens rutulį, aplink kurį išsidėstė visi paviljonai. 

Lietuvos pasiekimai energetikos srityje pristatyti pasitelkiant lazerines technologijas, lazerio spindulius ar jų imitacijas, hologramas, vaizdo medžiagą, maketus ir menines instaliacijas. Šitaip įtvirtintas Lietuvos kaip lazerių šalies įvaizdis. Kas dešimtas pasaulyje parduodamas lazeris moksliniams tikslams – sukurtas Lietuvoje. Taip pat ekspozicijoje pristatyti pastaraisiais metais įgyvendinti ambicingiausi energetikos projektai, tokie kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas ar elektros jungtys su Vakarais, kiti pasiekimai panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir atsakingai vartojant elektrą. Savo inovacijas paviljone demonstravo ir Lietuvos įmonės, jaunieji išradėjai, startuoliai. 

2020 m. Lietuva pristatė paviljoną pavadinimu „Openarium“. Pagrindinis paviljono tikslas – sukurti Lietuvos kaip augančios ir darnios šalies įvaizdį, išryškinti unikalumą ir modernumą. 

„Openarium“ – dviejų aukštų pastatas, kurio pagrindinė statybinė medžiaga – mediena. Medis siejamas su tvarumu, šiluma, gamta ir komfortu, o tai yra svarbios Lietuvos identiteto dalys. Centrinę Lietuvos paviljono salę puošė išskirtinė instaliacija – „Kinetinis inovacijų medis“. Instaliacijoje tradicinių lietuviškų juostų motyvai persipynė su inovatyviais technologiniais sprendimais. Salės centre buvo sumontuotas sumažintas „Portalo“, jungiančio Vilnių su Liublinu, modelis. Erdvi paviljono terasa, atvertos langinės bei tautinės dekoracijos simbolizavo Lietuvos atvirumą pasauliui ir naujovėms bei priminė Lietuvos istoriją – kovą už laisvę ir išsivadavimo džiaugsmą.  

Dėl pandemijos EXPO 2020 buvo perketa į 2021 m. Pagrindinė parodos tema – „Sujunkime protus, kurkime ateitį“, orientuota į mobilumą, galimybes ir tvarumą.