Prezidentas ir vidaus politika

Nors skaitant Lietuvos Respublikos Konstituciją gali pasirodyti, kad Lietuvos Prezidentas daugiausia galių turi būtent užsienio politikos, saugumo ir gynybos, teismų formavimo srityse, tai tikrai nėra visas Prezidento įgaliojimų sąrašas. Būdamas valstybės vadovu, Prezidentas neišvengiamai dalyvauja praktiškai visose Lietuvos vidaus politinio gyvenimo srityse.

Lietuvoje Vyriausybę sudaro Ministras pirmininkas ir ministrai. Prezidentas Seimo pritarimu skiria šalies Ministrą pirmininką (Premjerą); Premjero teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybės narius – ministrus; teikia Seimui kandidatus į valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia generalinį prokurorą. 

Nepriklausydamas jokiai politinei partijai (Konstitucija reikalauja, kad Prezidentu išrinktas asmuo sustabdytų savo narystę politinės partijos veikloje), šalies Prezidentas stengiasi nešališkai, objektyviai ir skaidriai parinkti tokius žmones, kurie geriausiai rūpintųsi Lietuvos piliečių interesais. 

Be abejo, skiriant valstybės pareigūnus labai svarbu rasti sutarimą su Lietuvos Parlamentu (vadinamoji stabdžių ir atsvarų sistema, kuri užtikrina, kad nei viena institucija nepaskirtų į atsakingus postus tik sau palankių asmenų), todėl Vyriausybės sudėties tvirtinimas ir pareigūnų skyrimas yra viena svarbiausių ir kartu sudėtingiausių Prezidento funkcijų vidaus politikoje. Nuolatinis Prezidento ryšys su Parlamentu ir Vyriausybe yra labai svarbus visos valstybės sklandžiam funkcionavimui – būtina jausti vyraujančias nuotaikas, teisingai vertinti politinę situaciją.

Lietuvos Prezidentas dalyvauja kuriant Lietuvos gyvenimą reguliuojančius įstatymus. Tai daroma dviem pagrindiniais būdais: (1) Prezidentas pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba juos vetuoja (grąžina Seimui iš naujo svarstyti). Taip užtikrinama, kad Seimas nepriimtų Lietuvai nenaudingų įstatymų; (2) Prezidentas pats turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, t. y. pats gali teikti Seimui įstatymo projektą.

Prezidento, kaip valstybės vadovo, pozicija dėl svarbiausių vidaus ir užsienio politikos krypčių visada susilaukia daug politikų, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Pagrindinis būdas, kuriuo Prezidentas išdėsto savo viziją ir matymą, yra kasmet Seime skaitomi metiniai Prezidento pranešimai, kuriuose įvertinama šalies vidaus ir užsienio politikos situacija, apibrėžiami tolesnio vystymosi prioritetai. Be abejo, metiniai pranešimai nėra vienintelė Prezidento pozicijos išraiška. Susitikimai su Vyriausybės nariais, bendravimas su daugybės valstybinių institucijų vadovais, nuolatinis kontaktas su savivaldos, bendruomenių atstovais yra Prezidento politikos formavimo įrankis. Įstatymų leidybos iniciatyvos ir veto teisių naudojimas taip pat padeda atskleisti Prezidento politinius ir ekonominius prioritetus.

Greta labai svarbių praktinių darbų, kurių įgyvendinimo rezultatus galime pajausti kasdieniame gyvenime, Prezidentas atlieka ir nemažai kitų funkcijų. Nors ne su visų jų pasekmėmis susiduriame asmeniškai, jos yra labai svarbios valstybės funkcionavimui ir įvaizdžiui palaikyti. Tokios funkcijos yra šios:

•    karinių ir diplomatinių laipsnių suteikimas,
•    Lietuvos Respublikos pilietybės teikimas,
•    malonės teikimas nuteistiesiems,
•    valstybinių apdovanojimų skyrimas.