Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)

• 1949 m. balandžio 4 d. Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Didžioji Britanija ir JAV pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį ir įkūrė NATO. 
• 1951 m. Paryžiuje pradėjo veikti Aukščiausioji sąjungininkų karinė vadovybė Europoje.
• 1952 m. Graikija ir Turkija tapo NATO narėmis. 
• 1955 m. Vakarų Vokietija (VFR) tapo NATO nare. 
• 1966 m. Prancūzija pasitraukė iš NATO karinių struktūrų.
• 1967 m. Vyriausioji sąjungininkų karinė vadovybė persikėlė į Belgiją.
• 1982 m. Ispanija tapo NATO nare. 
• 1991 m. NATO pradėjo bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis.
• 1993 m. Lietuva kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir išreiškė pageidavimą tapti NATO nare.
• 1994 m. Sukurta programa „Partnerystė vardan Taikos“, prie kurios prisijungė Lietuva. 
• 1995 m. NATO vykdė oro antskrydžius ir įvedė Taikos palaikymo pajėgas į Bosniją ir Hercegoviną.  
• 1999 m. Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo NATO narėmis. NATO vykdo taikos palaikymo misiją Kosove (KFOR). 
• 2001 m. Po „Al Qaeda“ teroristinių išpuolių JAV pirmą kartą aktyvuotas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis. NATO vadovavo tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms Afganistane.
• 2002 m. Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO.
• 2004 m. Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija tapo NATO narėmis.
• 2009 m. Albanija ir Kroatija tapo NATO narėmis.
• 2012 m. Vilniuje buvo įkurtas NATO energetinio saugumo kompetencijų centras.
• 2015 m. Vilniuje įkuriama NATO integravimo pajėgų vadavietė. 
• 2016 m. NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje, Lenkijoje. Priimami sprendimai stiprinti NATO rytinio flango saugumą Rusijai neteisėtai aneksavus Krymą ir vykdant karinę agresiją Rytų Ukrainoje.   
• 2017 m. Įgyvendinant Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos. Juodkalnija tapo NATO nare. 
• 2020 m. Šiaurės Makedonija tapo NATO nare. 
• 2022 m. NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje. Patvirtinta nauja NATO Strateginė koncepcija, kurioje Rusija įvardyta kaip didžiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui ir visos euroatlantinės erdvės taikai ir stabilumui.
• 2023 m. Suomija tapo NATO nare. 
• 2023 m. Vilniuje įvyko NATO viršūnių susitikimas.
  Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste NATO valstybių vadovų susitikimas Vilniuje leido sutelkti visą Aljanso dėmesį Rusijos keliamai grėsmei bei sprendimams, būtiniems užtikrinti rytinių Aljanso narių saugumą. Lietuvos lyderystės pastangomis buvo sutarta dėl rotacinio oro gynybos modelio taikymo prie rytinių Aljanso sienų, sąjungininkai patvirtino naujuosius gynybos planus. Buvo sutarta dėl gynybos finansavimo didinimo bei patvirtinta Ukrainos narystės Aljanse perspektyva. 
• 2024 m. Švedija tapo NATO nare. 

Per 20 Lietuvos narystės NATO metų Lietuvoje buvo įkurtos Aljanso institucijos, dislokuotos sąjungininkų pajėgos, Lietuvos kariai dalyvavo NATO misijose ir operacijose, o Lietuvos mokslo institucijos ir pramonės įmonės tapo svarbiomis karinės įrangos kūrėjomis bei gamintojomis. 

Institucijos

Pirmoji Aljanso institucija, įsikūrusi Vilniuje – 2012 m. įsteigtas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras. 2015 m. buvo įkurta NATO pajėgų integravimo vieneto vadavietė, kurios pagrindinė užduotis – prireikus užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų dislokavimą regione.

Sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje 

Nuo 2004 m. NATO oro policijos misija Šiauliuose saugo Baltijos šalių oro erdvę.  Pabradėje buvo įkurta karinė stovykla „Camp Herkus“ ir dislokuotas JAV batalionas. Nuo 2017 m. Rukloje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė ir integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ sudėtį. Reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, 2022 m. Madrido NATO vadovų susitikime buvo susitarta dislokuoti iki brigados lygio padidintas ir kovos veiksmams parengtas pajėgas NATO Rytų flange.  

Ginkluotės remontas

Lietuvoje buvo įkurta remonto bazė, skirta Baltijos jūros regione dislokuotų NATO pajėgų eksploatuojamų kovinių transporto priemonių priežiūrai ir remontui. Vykstant karui Ukrainoje, minėtoje bazėje remontuojama ir Ukrainos karių naudojama technika. 

Gynybos pramonė

Lietuvoje sukurtus ir pagamintus lazerinius žymiklius, snaiperinius taikiklius ir šovinius naudoja Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų NATO šalių narių karinės pajėgos. Lietuvos įmonėse pagaminti elektronikos komponentai padeda kurti kvantinius kompiuterius, pritaikytus atlikti tyrimus daugybėje mokslo įstaigų. Lietuvoje kuriamos antidroninės sistemos sėkmingai naudojamos ne tik NATO valstybėse, tačiau ir prieš karinę Rusijos agresiją kovojančioje Ukrainoje.  

NATO misijos ir operacijos 

Per nepilnus 30 metų nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d., kuomet pirmasis Lietuvos taikdarių būrys išvyko į misiją Kroatijoje, Lietuvos kariai dalyvavo įvairiose NATO operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake, Afganistane, Centrinėje Afrikos Respublikoje bei karių mokymo misijoje Ukrainoje. 

NATO gynybos inovacijų akceleratorius DIANA

DIANA tikslas – suvienyti geriausius ir talentingiausius inovatorius bei sukurti naujas gynybos technologijas, padėsiančias užsitikrinti technologinį NATO pranašumą. Lietuvoje veikia 7 gynybos technologijų bandymo, vertinimo, tikrinimo ir tvirtinimo  centrai, teikiantys akceleratoriaus paslaugas. DIANA daugiausia dėmesio skiria šioms technologijų sritims: didiesiems duomenims (ang. Big Data), dirbtiniam intelektui ir skaitmeninimui, kvantinėms technologijoms, biotechnologijoms, energetikai, naujoms medžiagoms ir pažangiajai gamybai bei kosmoso technologijoms. 

NATO viršūnių susitikimais vadinami NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimai, skirti įvertinti ir formuoti strateginius Aljanso sprendimus. 

2023 metų NATO viršūnių susitikimas Vilniuje buvo didžiausias ir svarbiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame buvo priimti svarbūs sprendimai, susiję su Baltijos regiono, rytinio flango ir viso Aljanso saugumo stiprinimu. Tai, kad tokio lygio renginys buvo organizuojamas Lietuvoje – mūsų sąjungininkų pasitikėjimo Lietuva ženklas. NATO viršūnių susitikime Vilniuje dalyvavo 40 NATO šalių narių ir šalių partnerių aukščiausio lygio delegacijų bei gausus būrys tarptautinės žiniasklaidos atstovų. 

NATO viršūnių susitikimas buvo didelis iššūkis ne tik politine, tačiau ir logistine prasme, kurį Lietuva sėkmingai įveikė. Renginio dalyvių saugumu rūpinosi apie 12 000 pareigūnų ir karių, buvo panaudota 800 transporto priemonių, o renginio biudžetas siekė 38 mln. eurų.