Druskininkiečių šnekta
Druskininkiečių šnekta
Gintaras Bleizgys (g. 1975) – poetas, eseistas, literatūros kritikas, gimęs Druskininkuose.
"Sudėtinga man kalbėti apie tarmes. Esu pats tikriausias bendrinės lietuvių kalbos propaguotojas ir tarmių nemėgstu. Net ir savo gimtosios – pietų aukštaičių, dar kitaip vadinamos „dzūkų“.
Vis dėlto moku kalbėti pietų aukštaičių tarme, tiksliau – viena jos potarmių, kuria kalbama kai kuriose dabartinio Lazdijų rajono vietose ir Druskininkų apylinkėse. Ja ir yra pateikiamas mano įgarsintas tekstas. Jis tikras. Užrašytas tekstas nėra tikras, nes nė viena lietuvių tarmė neturi rašytinės tradicijos, tai reiškia – ir rašybos taisyklių. Visi mėginantieji tarmiškai užrašyti tekstus yra „fantazuotojai“, mėginantys už gryną pinigą pateikti tai, kas rašytiniu pavidalu neegzistuoja.
Kaip matysit iš žemiau užrašyto teksto, aš irgi šiek tiek „pafantazavau“. Tikėkimės, kad gyvenimas su fantazijomis yra gražesnis nei be jų".
Perskaityk Donato Petrošiaus literatūrinį tekstą Druskininkiečių šnekta. Ar pavyko?
Yr cik šaurės
– Vladai, ar mani girdzi?
– Nu, kas yr?
– Tu man dartės paaiškink, kų raiškia, kad per orų prognozį vis mini tų Pietų Lietuvų?
– Kų cia aiškinc?
– O tų: kap cia gali būc toj Pietų Lietuva? Kiba tį tep karšta, kad vieton juodalksnių palmės dzygsta, o vieton gandrų struciai peris?
– Iš kur dar ištraukei? Tį viskas tep, kap pas mus. Ir drebulukės, ir beržukai, ir pušukės, ir žąsys, ir briedziai...
– Ale kažkap vis ciek gal išaitų atskyrc, nuo kur toj Pietų Lietuva prasdeda.
– Nu tai gal grybai kitoki auga. Baravykai kitoki. Gal vien cikriniai. Gal ir kazlėkai kitoki, ir voveruškos, pats nežinau.
– O gal tį žmonės kitokie?
– Kur dar tau bus kitokie.
– Tai gal tį žiemų nebūna?
– Aik tu, šūla kap raikianc. Ir sniego privaro sulig langais. Ir šalcis paspaudzia tep, kad kvapų nuima.
– Perkūno! Tai koki tį pietūs, jei viskas, kap pas mus? Nėr jokių pietų. Visa Lietuva – cik viena šaurė ir viskas.
Taip skamba originalus literatūrinis Donato Petrošiaus tekstas
Yra tik šiaurės
- Ar girdi mane, Vladai?
- Taip. Kas yra?
- Tu man paaiškink, ką tai reiškia, kad per orų prognozę kiekvieną vakarą mini Pietų Lietuvą?
- Ką čia dabar tau aiškinti?
- O tai kaip gali būti Pietų Lietuva? Ar ten taip karšta, kad vietoj juodalksnių – palmės? O vietoj gandrų – stručius gano?
- Iš kur tu tai ištraukei? Ten viskas taip pat, kaip pas mus. Ir drebulės, ir beržai, ir pušys. Ir žąsys, ir briedžiai tokie pat gyvena.
- Bet tai kažkaip turi eiti atskirti, kur Pietų, o nuo kur visa kita Lietuva prasideda.
- Na gal grybai ten savotiški auga. Baravykai kitokie. Kaip jie ten sako – cukriniai ar cikriniai. Kazlėkai kitokie. Voveraitės. Bet nežinau.
- Tai gal ten žmonės kitokie?
- Iš kur tau bus kitokie.
- Tai gal ten žiemų nebūna?
- Eik jau – ledija kaip priklauso. Ir sniego pribyra iki palangių. Ir šaltis suspaudžia toks, kad kvapą atima.
- Tai kokie ten pietūs, jei viskas kaip pas mus, šiaurėj? Sakau, nėra jokių pietų. Visa Lietuva yra šiaurės.